Tai, jog kiekviena snaigė yra unikali, gaila, bet tėra mitas.
Dauguma snaigių, bekrisdamos į žemę, tiesiog sulimpa viena su kita, štai kodėl žmonėms gali pasirodyti, jog šios skirtingos. Jos pasirodys vienodos, jei pasistengsite labai gerai įsižiūrėti į jas.
Snaigė yra sudaryta iš permatomų, susijungusių tarpusavyje ledo kristaliukų. Ir tai, ką jūsų akys mato yra netiesa, snaigės nėra baltos, jos - skaidrios.
Kai saulės šviesa pasiekia sniegą, ledo kristaliukai ją atspindi ir ji žaibiškai grįžta atgal, ir tai, ką mes matome, yra saulės šviesos spalva – balta.
Didžiausias ledo gabalas, kada nors nukritęs žemėn, buvo 6 metrų skersmens, tai įvyko Škotijoje 1849-ųjų rugpjūčio 13-ąją.
Didžiausias krušos gabalėlis, pasiekęs žemę, 1986-ųjų balandžio-14ąją Bengladeše buvo 1 kg svorio. Kalbama, jog ši kruša nusinešė 92-jų žmonių gyvybes.
12 proc. žemės paviršiaus būna nuolat padengta sniegu ar ledu.
Per pūgą gali prisnigti apie 40 mln. tonų sniego Pūgos smarkumas gali prilygti 120 –čiai atominių bombų.
Kanberoje sniegas sninga ištisus metus, tačiau retai susikaupia didesnis nei 5 cm. sluoksnis.
Gausiausias sniego iškritimas užfiksuotas 1965 metais, Londone, kai snigo 5 savaites kiekvieną dieną, sniego valymo darbai po jo vyko iki pat balandžio.
Idealiausia temperatūra lipdyti sniego gniūžtėms yra 0 C.
Žemiausia patvirtinta temperatūra žemėje buvo užfiksuota Antarktidoje 1999 metais, buvo – 89,2 laipsnio Celcijaus, nepatvirtintais duomenimis tais pačiais metais temperatūra nukrito iki -91 laipsnio Celcijaus.