Žiauriausios viduramžių bausmės

 

 

10) Piratai tradiciškai naudojo dvi bausmes: arba jie priversdavo auką nušokti nuo liepto galo į jūrą, arba tempdavo ją po laivo dugnu. Kankinamasis perrišamas virve per juosmenį, tempiamas pirmyn atgal, kad laivo dugnas ir šonas sudraskytų jam šonus. Skausmas greitai atslūgsta, kadangi aukos paskęsta.

9) Šiuo metodu efektyviai naudojamasi dėl daugeliui pažįstamos žiurkių baimės. Žiurkės padedamos aukai ant pilvo ir uždengiamos kibiru. Kai kibiro viršus pakaitinamas ugnimi, žiurkės pajunta pavojų ir susirūpina išgyvenimu. Vienintelė išeitis – pragraužti aukos kūną.

8) Krokodilo žnyplės – dvi geležinio vamzdžio pusės, kurių viduje įtaisyti aštrūs spygliai. Žnyplės uždedamos ant aukos „pasididžiavimo“ ir lėtai bei skausmingai spaudžiamos tol, kol nukertama ši ypač brangi kūno dalis. Baisiausia, kad po tokios operacijos mirtis tikrai nėra užtikrinta.

7) Auka pakabinama nuoga ir aukštyn kojomis. Du kankintojai su pjūklu pradeda pjauti per aukos tarpukojį. Kadangi kraujas subėga tiesiai į krūtinę ir galvą, auka gali sąmonę išlaikyti iki pat pjūklui pasiekiant širdį.

6) Galvos spaustuvas, kaip kankinimo įrankis, ganėtinai įmantrus prietaisas. Yra metalinis dubuo, kuris spaudžia viršugalvį, ir smakrą laikanti apatinė plokštė. Kankintojas sukdamas svirtelę gali sukelti galvai tokį spaudimą, kad aukai lūžta dantys ir išsprogsta akys. Mirtis atsėlina pasimėgaudama.

5) „Plieninė mergelė“ – geležinė dėžė, kurios vidus padabintas aštriais spygliais. Kai užsidaro dėžės durys, auka, stovinti jos viduje, turi iškęsti giliai į kūną bei akis įsmigusius gelžgalius.

4) Šis kankinimo būdas labai panašus į nukryžiavimą, tik neturi simbolinės prasmės, ir į šašlykinę, bet yra žmogaus dydžio. Įkaitintas metalinis strypas yra perveriamas per nusikaltėlio pilvą ir, jeigu per daug nenukraujuoja, auka gali likti sąmoninga net kelias dienas.

3) „Popiežiaus kriaušė“ – rankinis metalinis prietaisas, savo forma primenantis kriaušę. Neištikimoms moterims kriaušė buvo kišama į makštį, vyrams į užpakalį, o eretikams – į burną. Tada kankintojas paspausdavo kriaušės rankenėlę, dėl kurios kriaušė išsiplėsdavo kaip žydinti gėlė ir supjaustydavo aukos vidų.

2) Pirma aukai buvo sulaužomi kaulai ir jos nuogas kūnas pririšamas prie didelio medinio rato. Ratas buvo pakabinamas viešoje vietoje, aukštai, kur visi galėtų nusikaltėlį matyti. Auka, neapsaugota nuo gamtos stichijų, gėdos ir patyčių, tokioje pozicijoje laukdavo mirties.

1) Plutarchas pirmasis paminėjo skafizmą kaip persų naudojamą metodiką. Auka pirmiausia priverstinai primaitinama medaus ir pieno, kad sukeltų viduriavimą. Medumi taip pat buvo ištepami tarpukojis ir pažastys. Tada nuogas kūnas buvo pririšamas prie valties ir ji paleidžiama plaukioti tvenkinyje. Viduriavimas ir medus pritraukdavo vabzdžių, kurie misdavo aukos kūnu, o vėliau jo viduje net pradėdavo daugintis.