Belizo barjerinis rifas

Tai koralinių rifų linija Karibų jūroje, palei Belizo krantus. Jau 1998 metais Belizo barjerinis rifas smarkiai nukentėjo, praradęs kai kuriose vietose iki 50 proc. koralų. Koralai ir toliau nyksta – tiek dėl globalinio atšilimo, tiek dėl žmonių veiklos.

Kongo atogrąžų miškai

Šis džiunglių masyvas yra antri pagal dydį pasaulyje atogrąžų miškai po Amazonės atogrąžų miškų. Jungtinės Tautos skelbia, kad jeigu nebus griebtasi efektyvių priemonių, iki 2040 metų išnyks iki dviejų trečdalių čia esančios unikalios augmenijos ir gyvūnijos. Miškai čia negailestingai kertami namų statybai, jie kenčia ir nuo regione nuolat vykstančių partizaninių karų. Šių miškų nykimas paveiks ir iškrentančio lietaus kiekį ir, tuo pačiu, pasaulio klimatą.

Negyvoji jūra

Per paskutinius 40 metų Negyvosios jūros plotas sumažėjo trečdaliu, ji nuseko net 24 metrus. Buvę paplūdimiai nuo dabartinio kranto nutolę pusantro kilometro. Vanduo į Negyvąją jūrą teka tik iš Jordano upės, ir vis daugiau vandens iš šios upės sunaudojama žmonių veiklai. Pagal niūriausias prognozes po 50 metų Negyvosios jūros gali nebelikti. Prie to smarkiai prisideda ir kosmetikos gamintojai, nuolatos naudojantys jūros mineralinius išteklius.

Evergleidso nacionalinis parkas Jungtinėse Valstijose

Pelkėms, kurios užima didžiąją šio nacionalinio parko dalį, iškilo grėsmė – ją kelia teršiančios aplink įsikūrusios fermos, o taip pat parke atsirandančios naujos gyvūnijos rūšys. Apie 60 proc. vietos vandens yra sunaudojama aprūpinti aplinkinius miestus ir fermas. To rezultatas – nuo 1900 metų nacionalinio parko teritorija sumažėjo beveik dvigubai. Šis parkas yra vienintelė vieta, kur veisiasi Floridos panteros, ir jos per artimiausius 40 metų gali visiškai išnykti – kaip ir 20 kitų gyvūnų rūšių.

Madagaskaras

Jeigu nebus skubiai gelbėjami šios salos miškai, po 35 metų jie bus visiškai iškirsti, o unikali augmenija ir gyvūnija, taip pat ir 20 lemūrų rūšių, išnyks. Miškai kertami kurui bei namų statybai.

Saloje yra saugomų miškų, tačiau jie nedideli – draustiniai užima vos 5 proc. šalies teritorijos. Kai kurios retos gyvūnų rūšys net nebuvo užregistruotos ir ištirtos, ir gali būti, jog jų neliks dar iki to laiko, kai jos bus ištyrinėtos.

Maldyvų salos

Jeigu ir toliau tęsis globalinis atšilimas, šios salos, virš vandens lygio iškilusios vos porą metrų, bus užsemtos. 2008 metais jau paskelbta, kad bus perkama žemė Indijoje, kur bus perkeliami gyventojai, priversti pasitraukti iš apsemtų salų.

Šiaurės ir Pietų ašigaliai

Dėl globalinio atšilimo Antarktidoje gali išmirti apie 80 proc. imperatoriškųjų pingvinų. Arktyje išnykimas gresia baltosioms meškoms, tirpstant ledynams išnyksta ištisos ekosistemos. Manoma, kad nauji ledynai Antarktidoje nustos formuotis 20-40 metų laikotarpyje.

Vietos, kur veisiasi tigrai

Daugiau nei pusė pasaulio tigrų gyvena Indijoje. Iš viso pasaulyje jų liko 3200, tuo tarpu 1900 metais vien Indijoje jų buvo 100 tūkstančių. Tigrai pilnai išnykti gali po 12 metų. Teigiama, kad kinų medicinos tikslais vidutiniškai per parą nušaunama po vieną tigrą.

Tahuamanu atogrąžų miškai Peru

Tahuamanu atogrąžų miškuose Peru galima rasti vienus iš paskutinių raudonmedžių pasaulyje. Tačiau dėl neteisėto kirtimo jų atsargos sparčiai nyksta, ir JAV nuperka apie 80 proc. raudonmedžio. Tai sunku sustabdyti – iš kiekvieno medžio galima pagaminti baldų už milijoną dolerių. Ekosistemą naikina ir kirtėjų tiesiami keliai.

Jangdzės upės baseinas

Kinijos pareigūnai jau pripažino, kad didžiajai daliai šios upės baseine esančios augmenijos ir gyvūnijos iškilo išnykimo grėsmė.

Tai atsitiko dėl vis besiplečiančių statybų, miškų kirtimų, statomų gamyklų.