Tiek smegduobių dydis, tiek jų gylis gali būti stulbinantis. Nuo kelių šimtų metrų gylio ir net šimtų kilometrų skersmens.
Tiesa, šie didingi gamtos paminklai miestų teritorijose nėra „laukiami svečiai“. Gamtoje atsirandančias topografines įgriuvas ar duobes sukelia didelio vandens kiekio pasišalinimas iš dirvožemio ar pamatinių uolienų.
Bereznikų smegduobė
Platėjanti smegduobė netoli Bereznikų (Rusija) pirmąkart užfiksuota 1986 metais, kai netoliese patošo (K2CO3) kasyklos vandeniui išplovus pamatines uolienas įgriuvo žemė. Ji nesunkiai gali „pasiglemžti“ šalia esančią geležinkelių liniją ir pastatus, tarp jų – ir druskos fabriką. Artimiausias gyvenamasis kvartalas – vos už 1 kilometro. Smegduobės ilgis - apie 80 metrų, plotis – apie 40 m, gylis - 200 m.
Ši duobė – nei didžiausia, nei giliausia, tačiau yra svarbi tarptautiniu mastu. 10 procentų viso pasaulio patošo išgaunama šioje srityje, o smegduobė ypatingai trukdo jo pasisavinimą.