Šnekasi du draugeliai:
- Tu žinai, Antanai, aš esu žiauriai darbštus vyras. Viską darau pats. Pats automobilį susiremontuoju, pats bute remontą padarau, pats valgyt sau išsiverdu, pats išsiskalbiu, pats kambarius tvarkau, kilimus dulkinu. Žodžiu, viską darau pats.
- Tai tu auksas, o ne vyras. Kodėl tu iki šiol žmonos neturi?
- Aš gi tau aiškinu: aš viską darau pats...

Lietuvos seime vyksta rinkimai į ministrus pirmininkus. Gauna seimūnai biuletenius, nueina į kamūrkę, atsiverčia, o ten klausimas: "Ar neprieštaraujate, kad A. Kubilius būtų ministras pirmininkas?". Galimi variantai pasirinkimui:
1. Taip. Neprieštarauju.
2. Ne. Neprieštarauju.

Važiuoja laimingas bomžas su naujausiu Mersu, staiga jį sustabdo policininkas:
- Klausyk, iš kur tu tokią mašiną gavai? Gal pavogei?
- Ne, nepavogiau. Ji mano, prašau, dokumentai.
Pažiuri policininkas - nu tikrai, mašina bomžo, nieko nesupratęs vėl klausia:
- O tai iš kur ją gavai?
Bomžas aiškina:
- Man ją mafijozas padovanojo. Matai, mano šūdas stebuklingas! Kai kam nors ant galvos pašiku, jam iškart plaukai pradeda želti, o mafijozas buvo plikas plikas, tai ir padovanojo mašiną.
Policininkas nusiima kepurę ir sako:
- Matai, aš irgi turiu tokią problemėlę. Klausyk, padaryk ir man, kad plaukai užželtų, aš tau 100 baksų duosiu!
- Nu nežinau, viršininke, kažkaip nepatogu šikt policinikui ant galvos...
- Jei to nepadarysi, aš tave suimsiu!
Na, nuėjo jie už krūmų, bomžas atliko savo reikalą, patenkintas policininkas išvažiuoja, o iš kitų krūmų žvengdamas išlenda mafijozas:
- Nu bl*t negaliu, jei tu dar vienam mentui apšiksi galvą, tai aš tau ir namą nupirksiu!

Iš direktoriaus kabineto darbininkai išneša didelę sofą. Sekretorė puola aiškintis su direktoriumi:
- Jūs ką? Mane atleidžiate?

Vyriškis klausia bičiulio:
- Kur buvai?
- Uošvę išlydėjau!
- O kodėl marmūzė purvina?
- Traukinį bučiavau!

Tvartas. Įeina girta melžėja ir atsiremia į duris. Karvė:
- Vėl girta?
Melžėja:
- Hm...
Karvė:
- Gerai, laikykis už spenių, pašokinėsiu.

Priešistorinė era. Tėvas žiūri į sūnaus pažymių knygelę ir sako:
- Aš dar galiu suprasti tai, kad blogi pažymiai iš geografijos, matematikos, gimtosios kalbos, bet iš istorijos, kurios tėra 2 puslapiai...

Petras, važiuoja su savo papūga į Italiją. Muitinėje tarnautojas praneša, kad už papūgą turi būti sumokėtas mokestis.
- Kokio dydžio tas mokestis? - klausia žmogelis.
- Priklauso nuo to, kokią papūgą vežatės: už gyvą teks sumokėti šimtą eurų, už iškamšą - tik penkis.
Į tai papūga vos girdimu balsu veblena:
- Petrai, tik nepadaryk dabar kokios kvailystės...

Mokytoja klausia Petriuko:
- Pasakyk priešingą sakinį: "Vaikai tamsoje daro klaidas".
Petriukas:
- Klaidos tamsoje daro vaikus.

Užsidegė ligoninė. Užgesinus liepsnas vyresnysis gaisrininkas raportuoja ligoninės vyr. gydytojui:
– Gaisras likviduotas. Rūsyje rasti trys nuo dūmų nukentėję žmonės, du iš jų pavyko atgaivinti. Trečią teko ilgokai reanimuoti, bet, deja, sąmonės jis neatgavo.
Vyriausias gydytojas nualpo. Šalia stovėjęs sanitaras ugniagesiui aiškina:
– Vyruti, mūsų ligoninės rūsyje yra... hm... buvo morgas.

Važiuoja suvalkietis taksi per kalnus. Staiga taksi nuslysta nuo skardžio ir lekia į prarają. Suvalkietis pradeda rėkti ant vairuotojo:
- Po velnių, nors skaitliuką išjunkite!

Kalbasi du pensininkai:
- Ar tu nebijai, kad naktį gali mirti nuo smūgio?
- Ne, mano žmona naktimis kietai miega!

Vienas antropologas kelerius metus gyveno laukinėje Afrikos gentyje, tyrė jos papročius ir gyvenimo būdą. Ir taip jau atsitiko, kad genties vado žmona pagimdė beveik baltaodį vaiką. Genties vadas išsikvietė antropologą ir jam tarė:
- Mano žmona pagimdė baltą vaiką. Aš žinau, kad esi jo tėvas. Todėl šiandien aš tave užmušiu.
- Palauk, - pertraukė antropologas, - tu juk turi bandą ožkų, ar ne?
- Taip, ir ką?
- Bet, nors visos ožkos yra baltos, viena iš jų yra juoda? Galima pagalvoti, kad tu jos tėvas!
- Gerai, - paniuro genties vadas. - Gyvenk. Tačiau niekam nepasakok apie ožkas.

Justė nelaimingu veidu sėdi priešais lėkštę su špinatais. Mama įkalbinėja:
- Jei valgysi špinatus, veido oda įgaus puikią spalvą.
Justė:
- Bet aš nenoriu, kad mano veidas pažaliuotų!

Prabangus kruizinis laivas patyrė katastrofą ir į negyvenamą salą išmetė tik dešimt žmonių. Netrukus prasidėjo badas ir išsigelbėjusieji nutarė, kad trauks burtus ir vieną iš jų suvalgys. Vieną dieną suvalgė vieną, kitą dieną - kitą, kol pagaliau atėjo eilė iki vieno turtuolio.
- Na, ką, balandėli, vilkis savo „versačius“, nusikabinėk auksines grandines, tuoj tave valgysim.
- Ei, nejuokaukit, aš tuoj paskambinsiu su mobiliaku savo draugeliams, jie atskris su malūnsparniais, atgabens visokio maisto ir dar visus namo parskraidins!
- Tai ko tu iš pat pradžių taip nepadarei?!!! Juk tiek žmonių suvalgėm! - nustebo išlikę gyvieji.
- Aš galvojau, kad čia viskas įeina į kelionės programą, - patraukė pečiais turtuolis.