Ma Xiuxian iš Kinijos, Shandong provincijos, niekada neturėjo galimybės lankyti mokyklos, todėl ji tai daro dabar, sulaukus 102 metų! Jos vaikystė buvo sunki, tėvams trūko pinigų ne tik dukros mokslams, bet ir būtiniems dalykams: maistui, vaistams, drabužiams. Tad vos sulaukusi trylikos Ma įsidarbino medvilnės fabrike, jame dirbo iki aštuoniolikos, kuomet susituokė ir susilaukė pirmojo vaikelio. o jau tada prasidėjo pilnas rūpesčių gyvenimas. Tai gimdė, tai dirbo (visad labai sunkiai ir už labai mažus pinigus)... Susilaukė devynių vaikų, leido juos į mokyklą, bet pati į mokyklą ir nespėjo nueiti. "Juk dar ne vėlu" , - gavę laišką apie neišsipildžiusią Ma gyvenimo svajonę parėjusį rudenį tarė vienos Kinijos televizijos ir pasirūpino, kad ji taptu vietinės pradinės mokyklos mokine. "Jau išmokau abėcėlę, taip pat žinau, kaip parašyti savo adresą" , - šiemet baigusi pirmąją klasę džiūgauja senutė. Mokytojai ir bendraklasiai ją giria ne tik už pastangą, pavyzdingą elgesį ir draugiškumą, bet ir įdomius pasakojimus per gamtos pažinimo bei istorijos pamokas. Pavyzdžiui, už tai, kad prie lentos papasakojo prisiminimus apie prieš kelis dešimtmečius vykusį Pilietinį karą, ji gavo dešimtuką! "Žinau, kad mokyklos baigti nespėsiu, bet jei mirsiu pamokų ar egzaminų metu - mano mirtį pavadinkite gražiausia pasaulyje! Juk aš įrodžiau, kad svajonių siekti galima iki paskutinio atodūsio."