Vakaras, kavinėj sėdi būrelis draugų, gurkšnoja konjaką. Vienas jų išgėrė, nusipurtė:
- Fu, blakėm smirda...
Rytas. Tas pats vyrukas guli lovoj. Pramerkia akis, galva plyšta, burnoj kaip arklių kaimenės stovėta... Žiūri - per sieną blakė ropoja. Pagavo ją, pauostė:
- O, kaip konjaku kvepia...