Guli Petka ir Čiapajevas vienoje lovoje. Petka atsikrenkštė, nusispjovė ant lubų. O nuo lubų Čiapajevui ant snukio... Šis supyko:
- Kitą kartą, prieš ką nors darydamas, įspėk, gerai?
- Gerai.
Po kurio laiko Petka sako:
- Dėmesio!
Čiapajevas iš kart užsitraukė antklodę ant veido... Petka:
- Šaiba...