Ėjo ežiukas per mišką, užmiršo kaip kvėpuoti ir numirė.
Ėjo ežiukas per mišką ir įkrito į duobę:
- Mama, o kur langai???
Ėjo ežiukas per mišką. Pamatė degantį tanką, įlipo į ji ir sudegė. Nejuokinga? Bet už tai apie karą.
Ėjo ežiukas per mišką ir pamatė šalmą:
- Ooo… čia apie karą…
Ėjo ežiukas per mišką, apsigalvojo ir pradėjo eiti pamiške…
Ėjo ežiukas per mišką. O kas jam vargšui belieka? Skristi tai juk nemoka…
Ėjo ežiukas per mišką ir pasiklydo…
Eina du ežiukai per mišką. O vieno nėra…
Ežiukas eidamas mišku įkrito į duobę. Lipo, lipo, lipo, lipo – niekaip neišlipa:
- Na dar kartą pamėginsiu ir jeigu vėl neišlipsiu, spjausiu į viską ir eisiu namo pasimti kopėčių.
Ėjo ėjo ežiukas per mišką ir įkrito į duobę, o ten vokiečiai!
Jeigu Mohamedas neina pas kalną, tai pas kalną eina ežiukas.
Ėjo ežiukas per mišką ir užmiršo kvėpuoti. Manote jis numirė? Ne, nes ir numirti užmiršo.
Tol džiaugėsi ežiukas, kad per užpakalį valgyt išmoko, kol užspringęs kosėt nepradėjo…
Ėjo ežiukas per mišką ir jautė, kad nuo pat gimimo yra spygliuotas. Tuo tarpu jo spygliai jautė, kad nuo pat gimimo yra ežiuoti…
Ėjo ežiukas per mišką ir meldėsi:
- Kad tik nepradėtų lyti, kad tik nepradėtų lyti…
Tikriausiai todėl, kad prieš tai prasidėjęs lietus dar nebuvo pasibaigęs.